vikiliukas

×vikiliùkas (plg. vok. Wickel) sm. ppr. pl. (2) Šlv, Vdk 1. NdŽ prietaisas virvėms sukti: Pasidarydavo tokius vikiliukùs, į sieną įkaldavo i pradėdavo sukti [virves] Vg. 2. prietaisas siūlams vyti, reketukai: Ant vikiliukų suveja siūlus iš sriuogų Klm.